Pasiruošimas laboratoriniams tyrimams

Pagrindinis / Pasiruošimas laboratoriniams tyrimams

Atvykdami laboratoriniams tyrimams turėkite asmens dokumentą. Jei vartojate vaistus ar gydytojas nurodė specialiai pasiruošti tyrimui, informuokite laboratorijos darbuotoją prieš mėginio paėmimą.

Svarbu. Jeigu Jūsų gydytojas pateikė individualias pasiruošimo rekomendacijas konkrečiam tyrimui, visada vadovaukitės gydytojo nurodymais. Kilus klausimų dėl pasiruošimo tyrimams, kreipkitės į savo šeimos gydytoją arba laboratorijos specialistus.

Kraujo tyrimai

Kaip pasiruošti kraujo tyrimui?

Siekiant gauti kuo tikslesnius tyrimų rezultatus, rekomenduojama:

  • nevalgyti 8–12 val. iki kraujo paėmimo;
  • galima gerti negazuotą vandenį;
  • 24 val. iki tyrimo nevartoti alkoholio;
  • vengti intensyvaus fizinio krūvio (sporto treniruočių, bėgimo, sunkių fizinių darbų);
  • nerūkyti bent 1 val. iki tyrimo;
  • prieš kraujo paėmimą 10–15 min. ramiai pasėdėti;
  • kelias dienas prieš tyrimą nevartoti maisto papildų, jei gydytojas nenurodė kitaip.

Kodėl svarbu būti nevalgius?

Pavalgius kraujyje padidėja gliukozės, trigliceridų ir kitų medžiagų koncentracija, todėl rezultatai gali neatspindėti realios organizmo būklės.

Kada geriausia atlikti tyrimus?

Daugumą kraujo tyrimų rekomenduojama atlikti ryte (iki 10 val.), nes kai kurių rodiklių koncentracija per parą kinta. Tai ypač svarbu atliekant hormonų, geležies ir kai kurių biocheminių rodiklių tyrimus.

Prostatos specifinio antigeno (PSA) tyrimas

Prieš PSA tyrimą:

  • 48 val. vengti važiavimo dviračiu ir kitos veiklos, galinčios dirginti prostatą;
  • 48 val. susilaikyti nuo lytinių santykių;
  • tyrimo neatlikti sergant šlapimo takų infekcija ar prostatitu;
  • po prostatos biopsijos ar kitų urologinių procedūrų tyrimo laiką suderinti su gydytoju.

Gliukozės toleravimo mėginys (GTM)

GTM reikalauja atskiro pasiruošimo – žr. Pasiruošimas gliukozės toleravimo mėginiui.

Pakartotiniai tyrimai

Jeigu tyrimas kartojamas ligos eigai ar gydymui vertinti, rekomenduojama jį atlikti tuo pačiu paros metu ir toje pačioje laboratorijoje.

Šlapimo tyrimai

Bendras šlapimo tyrimas

Bendras šlapimo tyrimas padeda įvertinti inkstų ir šlapimo takų būklę, nustatyti uždegiminius procesus bei kai kuriuos medžiagų apykaitos sutrikimus.

Kaip surinkti mėginį?

  1. Prieš surinkdami šlapimą atlikite išorinių lytinių organų higieną.
  2. Naudokite sterilų vienkartinį indelį.
  3. Pirmąją šlapimo porciją nuleiskite į tualetą.
  4. Vidurinę šlapimo srovės dalį surinkite į indelį.
  5. Sandariai uždarykite indelį.

Kada rinkti šlapimą? Rekomenduojama rinkti pirmą rytinį šlapimą.

Kada tyrimą geriau atidėti? Moterims tyrimą rekomenduojama atlikti praėjus 2–3 dienoms po menstruacijų pabaigos.

Papildomos rekomendacijos. 24 val. iki tyrimo patariama nevartoti vitamino C preparatų, nes jie gali turėti įtakos kai kurių rodiklių rezultatams.

Šlapimo pasėlis

Šlapimo pasėlis atliekamas siekiant nustatyti šlapimo takų infekcijos sukėlėją ir parinkti tinkamiausią gydymą.

Kaip pasiruošti?

  • kruopščiai atlikti lytinių organų higieną;
  • surinkti vidurinę rytinio šlapimo porciją;
  • jei įmanoma, mėginį surinkti prieš pradedant vartoti antibiotikus.

Kodėl tai svarbu? Netinkamai surinktas mėginys gali būti užterštas ant odos esančiomis bakterijomis, todėl tyrimo rezultatai gali būti netikslūs.

Šlapimo tyrimas dėl lytiškai plintančių infekcijų (LPI)

Atliekant kai kuriuos molekulinius tyrimus dėl chlamidiozės, gonorėjos ar kitų infekcijų:

  • nesišlapinti mažiausiai 2 val. iki mėginio paėmimo;
  • neplauti išorinių lytinių organų prieš mėginio surinkimą;
  • surinkti pirmąją šlapimo porciją.

Atkreipkite dėmesį: šiam tyrimui reikia pirmosios šlapimo porcijos ir higiena prieš tyrimą neatliekama – priešingai nei bendram šlapimo tyrimui ir pasėliui.

Išmatų tyrimai

Bendros rekomendacijos

Išmatų tyrimai padeda nustatyti virškinamojo trakto, žarnyno infekcines ligas, uždegiminius procesus ir parazitines ligas.

Kaip surinkti mėginį?

  • naudoti specialų tyrimams skirtą indelį;
  • neužteršti mėginio šlapimu ar vandeniu;
  • mėginį surinkti pagal gydytojo ar laboratorijos pateiktas instrukcijas;
  • ant indelio užrašyti vardą, pavardę ir gimimo metus.

Mėginio pristatymas. Mėginį rekomenduojama pristatyti į laboratoriją kuo greičiau po surinkimo.

H. pylori nustatymas išmatose

Tyrimas atliekamas siekiant nustatyti bakteriją Helicobacter pylori, galinčią sukelti gastritą ir skrandžio opaligę.

Prieš tyrimą:

  • 2 savaites nevartoti protonų siurblio inhibitorių (omeprazolio, ezomeprazolio, pantoprazolio, lansoprazolio, rabeprazolio);
  • 2–4 savaites iki tyrimo nevartoti antibiotikų.

Kodėl tai svarbu? Šie vaistai gali sumažinti bakterijų kiekį ir lemti klaidingai neigiamą tyrimo rezultatą.

Kiti išmatų tyrimai

Specialaus pasiruošimo paprastai nereikia atliekant:

  • koprogramą;
  • išmatų pasėlį;
  • parazitologinius tyrimus;
  • rotavirusų ir norovirusų tyrimus;
  • kalprotektino tyrimą;
  • kasos elastazės tyrimą;
  • kitus žarnyno infekcijų sukėlėjų tyrimus.

Slapto kraujavimo išmatose testas (iFOBT)

iFOBT tyrimas padeda anksti nustatyti kraujavimą iš storosios žarnos ir yra vienas pagrindinių storosios žarnos vėžio prevencinės programos tyrimų.

Kaip pasiruošti? 48 val. iki mėginio paėmimo rekomenduojama:

  • nevartoti alkoholio;
  • nevartoti vidurius laisvinančių preparatų;
  • jei įmanoma ir gydytojas neprieštarauja, vengti aspirino, kortikosteroidų ir antikoaguliantų.

Tyrimo neatlikti:

  • menstruacijų metu;
  • esant kraujavimui iš hemorojinių mazgų;
  • kai išmatose matomas kraujas;
  • po medikamentų vartojimo rektaliniu būdu (žvakučių ir pan.).

Kodėl svarbu laikytis rekomendacijų? Nesilaikant nurodymų gali būti gautas klaidingai teigiamas arba klaidingai neigiamas rezultatas, todėl gali prireikti papildomų tyrimų arba gali būti nepastebėtas ankstyvas ligos požymis.

Gliukozės toleravimo mėginys (GTM)

GTM reikalauja atskiro kelių dienų pasiruošimo. Kaip pasiruošti gliukozės toleravimo mėginiui

Ukmergės PSPC
Skip to content