Sutrikus žmogaus sveikatai jam gali būti nustatytas ne tik neįgalumo ar darbingumo lygis, bet ir specialieji poreikiai

Sutrikus žmogaus sveikatai jam gali būti nustatytas ne tik neįgalumo ar darbingumo lygis, bet ir specialieji poreikiai

Kas yra specialieji poreikiai?

Specialusis poreikis – tai specialiosios pagalbos poreikis, atsiradęs dėl žmogaus įgimtų ar įgytų ilgalaikių sveikatos sutrikimų ir nepalankių aplinkos veiksnių. Toks žmogus nėra savarankiškas, jam ilgiau ar trumpiau, o kartais ir nuolat, reikalinga kito žmogaus pagalba.

Kokie yra specialieji poreikiai?

Specialieji poreikiai yra:

  • pirmo ir antro lygio nuolatinės slaugos,
  • pirmo ir antro lygio nuolatinės priežiūros (pagalbos),
  • lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensavimo.

 

Anksčiau nuolatinės slaugos ir nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikiai lygių neturėjo. Tačiau jau antri metai, kai jie įvesti. Tai padaryta tam, kad būtų galima labiau išdiferencijuoti kiekvieno asmens sveikatos būklę bei savarankiškumą ir atitinkamai individualiau, tiksliau nustatyti specialiuosius poreikius, savarankiškumo netekimą, nes vietoj buvusių dviejų, dabar yra keturios minėtų specialiųjų poreikių kategorijos.

Tikslinės kompensacijos neįgaliesiems dydžiai 2020 m.

Tikslines kompensacijas gauna neįgalieji, kuriems nustatyti specialieji poreikiai:
  • I lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis – asmeniui, kuriam reikalinga nuolatinė 4–5 valandų per parą kitų asmenų teikiama pagalba;
128,70 Eur
  • II lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis – asmeniui, kuriam reikalinga nuolatinė ne ilgesnė negu 3 valandų per parą atliekama priežiūra (pagalba);
70,20 Eur
  • I lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis – asmeniui, kuriam reikalinga nuolatinė 8 valandų per parą ar ilgesnės trukmės slauga;
304,20 Eur
  • II lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis – asmeniui, kuriam reikalinga nuolatinė 6–7 valandų per parą slauga.
222,30 Eur

 

Kokio amžiaus žmonėms gali būti nustatyti specialieji poreikiai?

Tai nepriklauso nuo amžiaus. Specialieji poreikiai gali būti nustatyti tiek vaikui, tiek darbingo, tiek pensinio amžiaus žmogui.

Kas nustato specialiuosius poreikius?

Specialiuosius poreikius nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (NDNT).

Svarbu žinoti:

  • Specialieji poreikiai asmeniui gali būti nustatomi neatsižvelgiant į jo amžių.
  • Specialiųjų poreikių vertinimas gali būti atliktas tiek kartu su neįgalumo ar darbingumo lygio vertinimu (tokiu atveju prašyme nustatyti neįgalumo lygį ar darbingumo lygį reikia pažymėti, kad kartu būtų įvertinti ir specialieji poreikiai), tiek atskirai.
  • Jeigu asmeniui yra nustatytas darbingumo ar neįgalumo lygis ir jis vėliau į NDNT kreipiasi tik dėl specialiųjų poreikių nustatymo, jo darbingumo lygis iš naujo nevertinamas.
  • Nustačius specialųjį slaugos ar priežiūros (pagalbos) poreikį, asmuo dėl išmokų turi kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybę.
  • Nustačius lengvojo automobilio įsigijimo ir jo technikinio pritaikymo išlaidų kompensavimo poreikį, reikia kreiptis į SODRĄ.

 

Nuo ko pradėti, jei žmogaus sveikata ir savarankiškumas sutriko ir jis nori, kad būtų atliktas jo specialiųjų poreikių vertinimas?

Pirmiausia asmeniui (arba jo atstovui) reikia kreiptis į gydymo įstaigoje (poliklinikoje ar ligoninėje) jį gydantį gydytoją, kad parengtų siuntimą į NDNT specia­liesiems poreikiams nustatyti. Gydytojas atliks reikiamus tyrimus, nustatys diagnozę ir atsižvelgęs į tai, kad po taikyto gydymo ir (ar) medicininės reabilitacijos išliko ilgalaikių organizmo funkcijų sutrikimų, parengs siuntimą į NDNT ir kitus reikiamus medicininius dokumentus (žinoma, jei žmogaus sveikatos būklė atitiks specialiųjų poreikių nustatymo kriterijus).

Šį siuntimą, prašymą nustatyti specialiuosius poreikius, asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą arba asmens tapatybės kortelę) ir 3×4 cm dydžio nuotrauką per 60 kalendorinių dienų (tiek galioja siuntimas) asmuo (arba jo atstovas) turi pateikti NDNT, kuri ir atliks jo specialiųjų poreikių vertinimą.

Jeigu asmuo dėl sveikatos būklės negali pats parašyti ir (ar) pasirašyti prašymo, prašymą gali parašyti ir asmens atstovas.

Asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (siunčiant prašymą registruotu paštu, turi būti pridedama asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija, patvirtinta notaro, seniūno arba Lietuvos Respublikos konsulinio pareigūno), išskyrus atvejus, kai valstybinės elektroninės valdžios sistemoje teikiama tos rūšies elektroninė paslauga.

Pastaba: prašymą ir kitus išvardintus dokumentus asmuo ar jo atstovas turi pateikti ir tuo atveju, jei siuntimą gydytojas NDNT pateikė elektroniniu būdu.

Kaip atliekamas specialiųjų poreikių vertinimas?

Specialieji poreikiai nustatomi pagal socialinės apsaugos ir darbo ir sveikatos apsaugos ministrų įsakymu nustatytą tvarką.

Minėti poreikiai nustatomi kompleksiškai įvertinus medicininį kriterijų (asmens susirgimus ir jo sukeltus organizmo funkcijų sutrikimus, kitaip sakant, liekamuosius reiškinius) ir asmens galimybes būti savarankiškam kasdienėje veikloje (vertinimo sritys: mobilumo (judėjimo) galimybės, žinių taikymas, bendravimas, savarankiškumas ir kasdienė veikla).

Medicininis kriterijus įvertinamas pagal siuntime gydančio gydytojo pateiktą medicininę informaciją, o savarankiškumas – pagal asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimyno (toliau – klausimynas) atsakymus.

Šis klausimynas yra pildomas per pokalbį su asmeniu. Asmens nuo 4 iki 18 metų ir darbingo amžiaus asmens klausimyną per pokalbį su juo pildo NDNT darbuotojas, o pensinio amžiaus – asmens gyvenamosios vietos savivaldybės darbuotojas ar įgaliotas darbuotojas. Vaikų iki 4 m. klausimynas nepildomas.

Taigi, kaip minėta, įvertinus medicininį kriterijų ir savarankiškumą, nustatomas konkretus specialusis poreikis. Nustačius šį poreikį, asmeniui dėl išmokų reikia kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybę.

Kokiais atvejais nustatomas lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensavimo poreikis?

 

Pagal nustatytus kriterijus šis poreikis nustatomas tiems asmenims, kurių labai ryškiai sutrikusi judėjimo funkcija. Dėl išmokų, nustačius šį poreikį, reikia kreiptis į SODRĄ.

Tikslines kompensacijas moka savivaldybės, o „Sodra“ neįgaliesiems taip pat moka netekto darbingumo pensijas arba šalpos pensijas.

Kur kreiptis:

  • dėl specialiųjų poreikių nustatymo – į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą, www.ndnt.lt;
  • dėl kompensacijų – į savo savivaldybę arba prašymą pildyti www.spis.lt.

VšĮ Ukmergės PSPC
Psichiatrijos dienos stacionaro
Soc. darbuotoja Rimantė Markauskienė

Straipsnis parengtas pagal: http://ndnt.lrv.lt/

Neįgaliųjų parinktys