Psichologo pagalba – kada kreiptis ir ko tikėtis?

Psichologo pagalba – kada kreiptis ir ko tikėtis?

Filosofija (graikų kalboje – išminties meilė) yra laikoma visų mokslų motina, o ir psichologijos (graikų kalboje – mokslas apie sielą) ryšį su šiuo mokslu paneigti tikrai sunku. Šiandieninė psichologija kaip mokslo šaka susikūrė Vokietijoje XIX a. pabaigoje (1879 metais), kai Wilhelmas Wundtas (1832-1920) atliko pirmuosius tikrus eksperimentus pirmojoje psichologijos laboratorijoje Eksperimentinės psichologijos institute. Jungtinėse Amerikos Valstijose 1883 m. pirmasis psichologijos profesorius S. Hallas įsteigė pirmąją psichologijos laboratoriją Jungtinėse Amerikos Valstijose ir įnešė didelį indėlį į žmogaus raidos, ypač paauglystės, psichologiją.

Lietuvoje psichologija kaip filosofijos kurso dalis pradėta dėstyti 1574 m. Vilniaus jėzuitų kolegijoje. Psichologijos problemos nagrinėtos filosofijos, medicinos, literatūros darbuose. XX a. pradžioje Lietuvoje atsirado pirmieji profesionalūs psichologai (J. Vabalas-Gudaitis, V. Lazersonas ir kt.). Po II-ojo pasaulinio karo psichologiją Lietuvoje pradėjo atgaivinti J. Vabalas- Gudaitis, A. Gučas, J. Laužikas ir kt.[1] Nuo 1969 m. Vilniaus universitete vėl pradėti ruošti psichologijos specialistai. Apie 1970 m. psichologai pradėjo dalyvauti ir gydant fizines ligas.[2]  Taigi psichologija dar labai jaunas mokslas, bet jos objektas senas. Šiandien psichologo konsultacijos tampa vis populiaresnės, psichologo pagalba po mažu atsikrato ilgą laiką ją lydėjusių stereotipų, žmonės ima suprasti geros psichologinės savijautos svarbą jų gyvenime. Todėl verta aptarti, kada yra tikslinga kreiptis pagalbos į psichologą ir ko galima tikėtis iš konsultacijų su šiuo specialistu.

Psichologinės pagalba gali būti reikalinga dėl  labai įvairių situacijų – tai santykių ar santuokos problemos, netekčių įveikimas, kasdieninio gyvenimo sunkumai, sunkumai auginant vaikus, darbo praradimas, artimųjų, mylimų žmonių mirtys, depresija, stresas, perdegimo sindromas, piktnaudžiavimas alkoholiu, narkotikais ir pan. Po visu tuo slepiasi neišsakyti jausmai, išgyvenimai, užsisklendimas savyje. Praradimai ir stresai kasdieniniame gyvenime kartais gali būti labai varginantys, dėl to labai svarbu sulaukti pagalbos ir pasirūpinti savo psichine sveikata.

Psichologų klientais gali būti net ir absoliučiai sveiki žmonės. Galima eiti pas psichologą tiesiog norint geriau suprasti, pažinti save, norint išmokti efektyviau spręsti kasdienes problemas, konfliktus, pagerinti tarpusavio santykius. Gera psichikos sveikata neatsiejama nuo žmogaus gyvenimo kokybės ir kasdieninės veiklos – darbo, mokslo, poilsio. O psichikos sveikata – ne vien psichikos ligos ar sutrikimo nebuvimas, tai dvasinis ir emocinis komfortas, kai žmogus jaučiasi visavertis, darbingas, nepatiria problemų tarpasmeniniuose santykiuose, sutaria šeimoje, sugeba įveikti atsiradusius sunkumus, spręsti kasdienio gyvenimo problemas, suvokia stresą sukeliančius įvykius kaip natūralius ir neišvengiamus. Suprantant save ir kitus, o pirmiausiai save, gyventi, įveikti sunkumus tampa lengviau ir paprasčiau.

Žmonės kartais bijo kalbėti, nes nejaučia saugumo dėl „paslapties“. Tačiau Lietuvos Psichologų Sąjungos tinklapyje pateiktame „Etikos kodekse“ rašoma, kad „psichologas dirba su žmonėmis, gilinasi į jų vidinį pasaulį, o profesiniame bendravime dažnai susiduria su itin pažeidžiamais asmenimis ir turi didelę įtaką pokyčiams jų gyvenime, todėl privalo  <…> savo darbe laikytis profesinės etikos normų“[3], viena iš jų yra, kad psichologas turi išlaikyti profesinę paslaptį.

Psichologinės konsultacijos – tai galimybė su psichologo pagalba pažvelgti į savo gyvenimą iš šalies, labiau suprantant savo vidinį pasaulį, atrandant naujus būdus, padedančius sėkmingiau tvarkytis su kasdieniškomis gyvenimo situacijomis bei traumuojančiais išgyvenimais. Tačiau psichologas nedalina patarimų ir nepasako, kaip žmogui spręsti problemas. Psichologas padeda susigaudyti sudėtingoje situacijoje, kurioje asmuo atsidūrė, padeda pačiam žmogui rasti problemų sprendimus,  išeitį iš nemalonios padėties, gali padėti išgyventi krizę, geriau susivokti savyje, įveikti beviltiškumo ir bejėgiškumo jausmus. Psichologinis konsultavimas padeda žmogui plačiau pasižiūrėti į savo gyvenimišką situaciją, naujai įvertinti savo vaidmenį tame, kas vyksta, ir remiantis nauju matymu, keisti savo elgesį, o tai pagerina gyvenimo kokybę.

Psichologų darbo efektai nėra taip lengvai ir greitai pastebimi, reikia ilgai dirbti kol pagaliau kažkas pasiekiama. Žmonės yra labiau linkę gauti greitą rezultatą, o ne analizuoti save. Tačiau vis tik kai jau yra matomi rezultatai, tai jie būna ne laikini, kaip galėtų būti taikant kokius nors kitus metodus.

Gyvenimas – įvairus ir nenuspėjamas. Niekas nesame apsaugoti nuo skaudžių, traumuojančių išgyvenimų, tačiau svarbu suteikti sau šansą jaustis geriau. Kaip yra pasakęs romėnų filosofas Seneka „Pirmiausia reikia gydyti sielą: iš jos kyla jausmai, žodžiai, mūsų laikysena, veido išraiška ir eisena“.

Ukmergės PSPC medicinos psichologė
Vilija Banevičienė

[1] Psichologijos žodynas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla; 1993.
[2] Žemaitienė N., Bulotaitė L., Jusienė R., Veryga A.. Sveikatos psichologija. Vilnius: Tyto Alba; 2011.
[3] Lietuvos psichologų sąjunga. Etikos kodeksas. Prieiga per Internetą: http://www.psichologusajunga.lt/

Neįgaliųjų parinktys

Norėdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, naudojame slapukus. Tęsdami naršymą svetainėje Jūs sutinkate su slapukų naudojimo taisyklėmis. Daugiau informacijos

SLAPUKŲ NAUDOJIMO TAISYKLĖS

Jums besilankant mūsų interneto svetainėje, norime pateikti tokį turinį ir funkcijas, kurios būtų pritaikytos būtent Jūsų poreikiams. Tam reikalingi slapukai (angl. cookies). Tai nedideli informacijos elementai, išsaugomi Jūsų interneto naršyklėje. Jie padeda mums atpažinti Jus kaip ankstesnį tam tikros interneto svetainės lankytoją, išsaugoti Jūsų lankymosi svetainėje istoriją ir pagal tai pritaikyti turinį. Taip pat slapukai padeda užtikrinti sklandų svetainių veikimą, leidžia stebėti lankymosi interneto svetainėse trukmę, dažnumą bei rinkti statistinę informaciją apie svetainių lankytojų skaičių. Analizuodami šiuos duomenis galime savo svetaines tobulinti, padaryti jas patogesnes Jūsų naudojimui.


Nr. Slapuko pavadinimas Paskirtis Galiojimo laikas
1. ms-session Naudojamas išsaugoti įvertinimo apklausos sesijai 365 dienos
2. PHPSESSID Naudojamas išsaugoti apklausos pildymo sesijai Kol įjungta naršyklė
3. ms-uid Naudojamas išsaugoti įvertinimo apklausos sesijai 365 dienos
4. pum-14090 Naudojamas išsaugoti apklausos sesijos "banerio" lango pasirodymo sesijai 1 mėnesis

Mūsų svetainėje naudojamuose slapukuose nėra jokių asmeninių Jūsų duomenų ir jie nėra naudojami atpažinimo tikslais. Tačiau, jei norite apriboti slapukus arba juos ištrinti, tai galite padaryti interneto naršyklės nustatymuose.

Uždaryti