Bendravimas, jo formos bei reikšmė sveikatos priežiūros srityje

Bendravimas, jo formos bei reikšmė sveikatos priežiūros srityje

Žmogaus ryšys su žmogumi – viena didžiausių socialinių vertybių. Gyvename pasaulyje, kuriame privalome kasdien bendrauti su kitais žmonėmis, tai yra neatskiriama socialumo dalis. Bendravimas – natūralus ir būtinas. Prancūzų rašytojas Antuanas de Sent-Egziuperi yra pasakęs, kad vienintelė tikroji prabanga – tai žmonių tarpusavio bendravimo prabanga. Kodėl gi mes ne visada kalbame šia tema, ne visada kreipiame dėmesį į bendravimo reikšmę? Greičiausiai dėl tos pačios priežasties, dėl kurios nepastebime viso, kas atrodo natūralu ar iš pirmo žvilgsnio savaime suprantama. Ar mąstome, pavyzdžiui, apie kvėpavimą? Juk kai plaučiai sveiki, oras grynas, jo net nepastebime. Problema iškyla, kai mūsų organizme atsiranda patologiniai pakitimai arba kai aplinkoje pradeda reikštis neigiami veiksniai. Tačiau, akimirką sustojus, atkreipus dėmesį į kvėpavimą, pajautus jį, pamačius, išgirdus, galima atrasti daug įdomių dalykų. Kažkas panašaus vyksta ir su bendravimu: jo nepastebime, kol viskas vyksta normaliai. Tačiau bendravimas, kaip jau minėta, yra itin reikšmingas mūsų gyvenime, tad verta aptarti, ką jis „apima“, kokia forma vyksta bei kokia jo reikšmė medicinoje.

Pradėkime nuo to, kad bedravimas apibrėžiamas kaip įvairialypiai žmonių ryšiai, atsirandantys iš bendros veiklos poreikių.[1] Bendravimas tai ne tik keitimasis informacija, pasidalijimas mintimis, tai taip pat tarpusavio supratimas, gebėjimas užjausti kitą. Jau patys žodžiai, kuriais kalbame apie bendravimą, net jų sudėtinės dalys išreiškia tarpusavio ryšį, kontaktą. Ne veltui žmonija nuo pat savo egzistavimo pradžios kuria vis naujas ir naujas bendravimo priemones (būgnai, raštas, paštas, telefonas, televizija, kompiuteriai ir t. t.), kurios šiai dienai palengvina buvimą be tiesioginio bendravimo. Bendravimas yra sudėtingas ir daugialypis reiškinys. Dažniausiai kalbame apie verbalinį – žodinį bendravimą, nes didžioji dalis informacijos bendravime yra perduodama kalba, jis mums geriausiai žinomas. Tačiau į bendravimą įeina ir nekalbinis informacijos perdavimas, t.y. neverbalinis bendravimas, kai informacija perduodama nenaudojant žodžių: akių kontaktas, mimikos, kūno kalba, fizinis atsumas tarp žmonių, lietimasis, gestai, mūsų turimi daiktai, apranga, išvaizda, garsiniai būdai. Koks jis bebūtų, bendravimas užpildo visą žmogaus gyvenimą.

Sveikatos priežiūros darbuotojams gebėjimas bendrauti iš dalies lemia sėkmę profesinėje veikloje, nes bendravimas jiems yra „darbo įrankis“, kurio pagalba įgyjamas pacientų, jų artimųjų, kolegų pasitikėjimas, profesiniai įgūdžiai ir kt. Savo kasdieniniame darbe šios profesijos atstovai bendrauja su daugybe žmonių. Tačiau tinkamai bendrauti nėra lengva ir paprasta, tam reikalingi bendravimo įgūdžiai ir patirtis. Pavyzdžiui, kaip klausomasi, kaip sugebama sudaryti tinkamą atmosferą, kad pacientas atsiskleistų, kaip pasiūloma nuoširdi pagalba ir paguoda, nuo to priklauso tolesnis bendradarbiavimas sveikimo, slaugos procese. Ne veltui sakoma „žodis gydo, žodis žeidžia“. Bendravimą galima laikyti netgi gydymo elementu, juk kokybiškas bendravimas  yra sėkmingo gydymo pagrindas.

Sveikatos priežiūros darbuotojai kiekvieną dieną veikia kontaktuodami vieni su kitais, pacientais bei jų artimaisiais. Bendraudami sveikatos priežiūros specialistai gali padėti ir paremti pacientą, nuraminti ir paguosti, parodyti draugiškumą ir dėmesį, gauti naujų duomenų, kuriuos būtų galima panaudoti toliau planuojant paciento gydymą. Todėl sveikatos priežiūros darbuotojas turi būti stipri asmenybė. Jis turi gebėti įvairiose situacijose optimaliai organizuoti savo elgesį, nekonfliktiškai spręsti santykius su kitais žmonėmis, kontroliuoti emocijas arba jas reikšdamas neįžeisti paciento, nepasiduoti nusivylimui. Todėl bendravimo procesas yra labai svarbus šios srities specialistams, padedantis užtikrinanti ryšį tarp medikų ir pacientų bei tarp pačio medicinos personalo. Taigi sėkmingas bendravimas yra, buvo ir bus svarbi visaverčio gyvenimo dalis, teigiamų emocijų, sėkmės  daugelyje profesinės veiklos sričių šaltinis, o sveikatos priežiūroje ir svarbi gydymo dalis, juk gydymo paslaugų kokybė priklauso ir nuo žmogiškųjų santykių.[2]

Ukmergės PSPC medicinos psichologė                                                                  Vilija Banevičienė

 

[1] Bagdonas A., Bliumas R. Aiškinamasis psichologijos terminų žodynas. Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2019

[2] Žemaitienė, N., Bulotaitė, L., Jusienė, R., Veryga, A. Sveikatos psichologija. Vilnius: Tyto alba; 2011

Neįgaliųjų parinktys