COVID -19 lydintys jausmai. Kaip su jais susitvarkyti?

COVID -19 lydintys jausmai. Kaip su jais susitvarkyti?

Šiandieninė situacija pasaulyje yra unikali. Koronavirusas, kurio keliama grėsme iš pradžių abejojo ne vienas, šiandien visgi palietė daugybės žmonių, šeimų, bendruomenių, valstybių gyvenimą, stipriai jį sutrikdydamas ir sukrėsdamas psichologiškai. 2020 m. kovo 16 d. šalyje paskelbus karantiną, daugeliui mūsų neatpažįstamai pasikeitė kasdienybė – darbas iš namų, gyvo bendravimo stoka, nuolatinis buvimas kartu su šeima, vaikais, judėjimo galimybių apribojimas ir pan. Tad nenuostabu, kad daugelis šiomis laukimo – kada viskas baigsis, dienomis išgyvename baimę, nerimą, stresą. Kasdieniniai artimųjų, draugų, pažįstamų, giminių, klientų skambučiai/žinutės: „kada viskas baigsis“, „bijau“, „neramu“, „ima panika“, „aš prastovoje“; „kaip jūs laikotės…kas geresnio…kaip Korona…“, „ar sveiki… mes tai labai bijome…užeina nerimas, kad neturiu kur dėtis…“, tik patvirtina, kad šie jausmai yra dabartinės mūsų kasdienybės palydovai.

Baimė labai greitai užvaldė nemažą dalį žmonių tiek jaudinantis dėl savęs, tiek dėl artimųjų: „neik į parduotuvę“, „užsisakyk Barboroje“, „užsidėk kaukę“, „dezinfekuok rankas“ ir pan. Nuolatinė įtampa natūraliai atsiliepia ir santykiams su aplinkiniais. Dažnai nerimas, neapibrėžtumas provokuoja pyktį, greitai įsižeidžiame, užsidarome. Kartais per daug jaudindamiesi dėl artimųjų, savęs netinkamai tai išreiškiame pasakydami ir piktesnį žodį, stokojame empatijos. Nuolatinis aiškinimas, moralizavimas sekina mūsų resursus. Tad svarbu, kad šiandieninėje situacijoje, gebėtume pažinti savo jausmus ir išlaikytume emocinį stabilumą, gebėtume koncentruotis, nesiblaškyti, kalbėtis, pajausti save, savo kūną. Kiekvienas turime atrasti savo nusiraminimo, išbuvimo, pajautimo būdą.

Turime išbūti su tam tikra baime, savo prigimtine emocija, kurios pajautimas įspėja mus apie gresiantį pavojų, skatina sutelkti dėmesį į jo priežastį, ieškoti būdų, kaip jo išvengti. Turime išbūti su tam tikru nerimu, kuris yra dažnas žmogaus gyvenimo palydovas naujose situacijose, nes jose yra daug neaiškumo. Turime išbūti ir su tam tikru stresu, t. y. sankaupa jausmų, kurie kyla dėl įvairių šių dienų apribojimų (bendravimo, aktyvios veiklos trūkumo, kasdieninės rutinos pasikeitimo), nusivylimų, praradimų ir pernelyg didelių reikalavimų. Žemiau pateikiama keletas bendrųjų rekomendacijų, kaip visa tai galime mėginti padaryti:

  • pasirinkime vieną-dvi akimirkas per dieną, kada domėsimės naujienomis, pirmenybę teikiant informacijai iš oficialių šaltinių;
  • kiek įmanoma išlaikykime kasdieninę rutiną;
  • ilsėkimės, užsiimkime fizine veikla, veikla, padedančia atsipalaiduoti: joga, autogeninis mokymas, skaitymas, meditacija, rankdarbiai, daržininkystė ir pan.;
  • leiskime laiką su šeima;
  • aptarkime su artimaisiais savo rūpesčius, problemas, jausmus (kaip dažnai tekdavo girdėti „neturiu laiko…“, o štai jo ėmė ir atsirado);
  • atraskime pozityvo, pasidalinkime geraisiais pavyzdžiais, pajuokaukime;
  • laikykimės higienos rekomendacijų;
  • jei nerimas stiprus ar emocinė būklė blogėja, nebijokime kreiptis pagalbos į psichikos sveikatos specialistus.

Įvairūs jausmai, įskaitant ir šiame straipsnyje akcentuojamus – baimę, nerimą, stresą, yra mūsų kasdienybės palydovai. Tad nebijokime su jais susidurti, suvokti, pažinti, analizuoti, nes tik tokiu būdu galime atrasti vidinę ramybę bei pusiausvyrą.

 

Ukmergės PSPC medicinos psichologė Vilija Banevičienė

Neįgaliųjų parinktys