Psichologinių ir emocinių aspektų gairės

 

Dabartinis koronaviruso protrūkis turi būti laikomas kritiniu įvykiu Europoje. Piliečių rizika suvokiama labai aukšta ir ji neatitinka faktinių duomenų apie riziką. Gera psichoedukacija gali būti grindžiamas oficialia informacija, kuri yra prieinama svetainėse:

– https://ec.europa.eu/info/live-work-travel-eu/health/coronavirus-response_en
– https://ec.europa.eu/health/coronavirus_lt
– https://www.who.int/health-topics/coronavirus

Šio protrūkio padariniai vis dar stebimi ir tiriami. Todėl būtina būti atsargiam. Nepaisant to, remiantis iki šiol surinktais duomenimis, pastebima, kad tai yra panašu į sezoninį gripą, o mirštamumas yra artimas ir šiek tiek didesnis už gripo vidutinį mirtingumį. (Šaltinis: https://www.who.int/dg/speeches/detail/who-director-general-sopening-remarks-at-the-media-briefing-on-covid-19—3-march2020 ).

Svarbu saugoti psichinę sveikatą, stiprinti streso valdymo gebėjimus.

 

BENDROSIOS GAIRĖS

Kaip elgtis nepaprastosios padėties metu, kai neišvengiamai vyrauja baimė, neracionalumas:

1) sekite oficialius kanalus kaip informacijos šaltinius, rūpinkitės savimi, venkite nepatikimos informacijos, naujienų, žinių, kurios emociškai apkrautos nepagrįstais duomenimis;

2) pasirinkite dvi akimirkas per dieną, kad gautumėte naujas naujienas, ir nuspręskite, kaip tai padaryti, nes nuolatinis naujienų kiekis internete, radijuje ir televizijoje nuolat aktyvuoja baimės sistemą;

3) laikykitės higienos praktikos, kurią nurodo savo šalies įstaigos ir sveikatos sistema;

4) kiek įmanoma daugiau nenutraukite savo kasdieninės „rutinos“: jei įmanoma, tęskite savo darbą ir laikykitės savo įpročių (saugumo jausmą suteikia, kas yra tikra, žinoma ir nuspėjama);

5) fiziniai pratimai ir vaikščiojimas lauke yra labai svarbi veikla. Įtampos pašalinimas „veikiant“

leidžia geriau miegoti naktį;

6) pakankamai pailsėkite;

7) valgykite kuo reguliariau;

8) kalbėkitės ir leiskite laiką su šeima;

9) pasikalbėkite su kuo nors, kuo pasitikite, apie savo rūpesčius, problemas ir jausmus;

10) užsiimkite veikla, padedančia atsipalaiduoti: joga, autogeninis mokymas, skaitymas, meditacija, rankdarbiai, daržininkystė ir kt.

 

Pagal Europos trauminio streso tyrimų asociacijos (ESTSS) parengtą informaciją paruošė medicinos psichologė Vilija Banevičienė

Psichologinių ir emocinių aspektų gairės VAIKAMS

 

VAIKAMS reikalinga AIŠKI IR TIKRA informacija, filtruojama atsižvelgiant į jų amžių, kad ji galėtų būti jiems suprantama:

– svarbu, kad nebūtų informacijos pertekliaus, aktyvinančio vaikų vaizduotes, kuris neatitinka jų

supratimo lygio. Pasirinkite vieną ar dvi akimirkas per dieną, kada VISI žiūrite naujienas arba informacijos ieškote internete, siekdami paaiškinti, kas vyksta, ir nuraminti vaiką, atkreipiant dėmesį į teigiamus aspektus. Paaiškinkite vaikui, kad yra daug žmonių besirūpinančių šia problema ir pabrėžkite šiuos aspektus, kai rodoma per televiziją ar internete;

– vaikai gali ir toliau elgtis kaip vaikai: jie gali žaisti, kalbėti apie juokingus dalykus, daryti namų darbus ir išmokti naujų dalykų;

– vaikai gali būti su mama ir tėčiu bei kitais žmonėmis, kuriais pasitiki, nematydami tik jų išsigandusių ar sunerimusių veidų. Turėtume prisiminti, kad vaikai yra maži, tačiau jie pastebi ir supranta tėvų ir globėjų emocijas, savijautą;

– vaikas, norėdamas jaustis saugus, turi būti su suaugusiuoju, kuris geba perduoti meilę, gali valdyti emocijas, susidariusioje situacijoje;

–  vaikai pastebi suaugusiųjų „netikrumą“. Pavyzdžiui, jei sakoma: „Nėra jokios priežasties bijoti“, bet suaugęs įsitempęs, blaškosi, nerimauja, kaupia intensyviai atsargas, tai vaikas gali paklausti savęs „ar teisinga tikėti tuo, ką sako suaugusieji, ar galima pasitikėti suaugusiais“.

            Pasitikėjimas yra būtinas, kad vaikas jaustųsi saugus.

            Atminkite, kad jei negalite nusiraminti, negalite suteikti savo vaikui  saugumo!

Tokiu atveju kreipkitės pagalbos į kitus artimuosius, bendruomenę, draugų tinklą ir, jei reikia, kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus.

 

Pagal Europos trauminio streso tyrimų asociacijos (ESTSS) parengtą informaciją paruošė medicinos psichologė Vilija Banevičienė